Kremavimo
tradicija Lietuvoje
Senovės baltai mirusius artimuosius laidodavo dvejopai: ir kremuotus, ir į žemę. Vienas laidojimo būdas keitė kitą, o neretai ir abu būdai buvo praktikuojami kartu. Dabartinės Lietuvos teritorijoje visuotinai V a. įsigalėjęs palaikų kremavimas gyvavo iki XIII a. Anot tyrinėtojų, šiame paprotyje galima įžvelgti Saulės kulto apraiškas: ugnis ir Saulė – du neatsiejami dalykai. Tikėta, kad ugnis apvalo vėlę nuo visų per gyvenimą sukauptų blogybių.
Oficialiai palaikų kremavimas Lietuvoje įteisintas 1932 m., o 1936 m. Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis techninis krematoriumas, 2003 m. jis uždarytas kaip neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų.
2004 m. laidojimo apeigos kremuojant aprašytos ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos išleistame „Laidojimo apeigyne”. Liturgiškai atsisveikinimas su velioniu jį laidojant ar kremuojant beveik nesiskiria.
Modernus šiuolaikiškas „Lietuvos krematoriumas”, atidarytas 2011 m., teikia pagarbaus ritualinio kremavimo paslaugas. 78 proc. Lietuvos gyventojų kremavimą vertina palankiai.
„Lietuvos krematoriume” paslaugos teikiamos 24 valandas ištisus metus. Veikia dvi kremavimo linijos, kremavimas vykdomas naudojant sertifikuotą kremavimo įrenginį, o kremavimo procesas trunka ne mažiau nei 2,5–3 val. „Lietuvos krematoriumo” patalpose veikia stebėjimo kameros, procesas filmuojamas bei dokumentuojamas ir fiksuojamas nepertraukiamai veikiančia monitoringo sistema.